Ruloninė veja
Sėtinių vejų įrengimas visada susijęs su tam tikra rizika. Sausra, piktžolės, sėklų sudygimas. Sunku parinkti gruntą, nes iš tikro ne per daugiausiai pasirinkimo yra su juodžemiu, o jeigu yra, tai jo kaina didžiulė pasidaro.
Dažnai norisi iškarto turėti vaizdą, o ne laukti kol veja sutankės. Svarbiausi ritininės vejų pranašumai prieš sėtines:
- nėra jokios sėjos rizikos;
- piktžolių problema jau išspręsta;
- velėną galima pakloti ir nestabiliuose stačiuose šlaituose, kur sėja beveik neįmanoma;
- daug ilgesnis klojimo laikas;
- iškart paklojus gražus vaizdas;
- futbolo aikštėje arba aktyvesnei veiklai ant vejos , praėjus 2 savaitėms po klojimo, jau galima žaist, aktyviau judėti.
Šios technologijos trūkumas, kad žolės šaknys vystosi ploname substrato sluoksnyje, neturi jokio ryšio su grunto drėgme, todėl dirbtinis drėkinimas turi būti efektyvesnis, nei sėtinės vejos.
Pagrindinės taisyklės norint teisingai ir sėkmingai “prigydyti” velėną:
- velėna gerai prigis, jei nuo jos paėmimo iki paklojimo praeis ne daugiau nei 48 valandos;
- karštu ir saulėtu oru reikia saugoti ruloninę veją, kad jie neišdžiūtų ir nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie žudo žolių šakniaplaukius;
- velėnos gabalai privalo būti vienodo storio ir geometriškai taisyklingi;
- kloti gabalus riekia taip, kad viename taške nesusidurtų keturių gabalų kampai;
- į gabalų sudūrimo “siūles” (jei tokios atsiranda) reikia įberti biraus juodžemio;
- augavietės dirvožemis turi būti vienodai sutankintas;
- klojant sausu oru, augavietės dirvožemis turi būti sudrėkintas;
- pakloti gabalai prispaudžiami volu, paskui plotas gausiai palaistomas.
Mūsų draugai
